Autoriai: A.B. Petuchov, J.A. Lysikov, A.K. Šachovskaja, G.J. Malcev, A.A. Sokolnikov, A.V. Vasiljev, RMMA mitybos MTI, Maskva.
Problemos aktualumą apsprendžia tai, kad, gydant tokias paplitusias ligas, kaip plonosios žarnos patologija su alergijos apraiškomis, storosios žarnos patologija su disbiozės reiškiniais (dirglios žarnos sindromas, vidurių užkietėjimas), o taip pat pasekmes po skrandžio ir plonosios žarnos įvairaus ilgio rezekcijos (malabsorb-cijos sindromas), praktiškai nėra pasiekta bent kiek reikšmingesnių gydymo laimėjimų. Be to, sutrikusiai homeostazei atstatyti nepakankamai efektyviai panaudojamos selektyvios enterosorbcijos ir mitybos korekcijos galimybės.
TYRIMŲ TIKSLAS
Įvertinti Enterosgel® vartojimo efektyvumą, kompleksiškai gydant tokius paplitusius susirgimus, kaip plonosios žarnos patologija su alergijos apraiškomis, storosios žarnos patologija su disbiozės reiškiniais (dirglios storosios žarnos sindromas, vidurių užkietėjimas), o taip pat pasekmes po skrandžio ir plonosios žarnos įvairaus ilgio rezekcijos (malabsorbcijos sindromas). Taikomo gydymo efektyvumas buvo vertinamas šiais aspektais:
a) klinikinio efektyvumo verifikacija;
b) laboratorinių rodiklių profilio monitoringas;
c) Enterosgel® poveikio virškinimo traktui vertinimas.
PACIENTŲ GRUPĖS, GYDYMO SCHEMOS, TYRIMŲ METODAI
Enterosgel® poveikio tyrimai buvo atliekami RMMA mitybos MTI Gydomosios mitybos klinikos gastroenterologijos skyriuje.Bandomoji ligonių grupė
Buvo stebimas 21 ligonis su lėtine virškinimo organų patologija: malabsorbcijos sindromas – 4 ligoniai (1 sirgo nespecifiniu opiniu kolitu, 1 – gliutenine enteropatija ir 2 – lėtiniu enteritu paūmėjimo stadijoje); pogastrorezekcinis sindromas – 7 ligoniai ir 2 ligoniai, kuriems buvo atlikta plonosios žarnos rezekcija bei dešinioji hemikolektomija dėl A. mesenterica trombozės; dirglios storosios žarnos sindromas – 8 ligoniai. Viso buvo 16 vyrų ir 5 moterys, ligonių amžius nuo 18 iki 70 metų.
Bandomosios grupės ligoniai vartojo Enterosgel® per os, paros dozė sudarė 45 g (po 15 g 3 kartus per parą, valanda prieš valgį), vartojimo trukmė – 21 diena tradicinio gydymo fone; taip pat vartoti fermentiniai preparatai („Mezym forte“, pankreatinas), vitaminai bei vietinis gydymas – žvakutės su vaistine šunvyšne, mikroklizmos su ramunėlėmis ir vinilinu N 20, vaistažolių nuovirai.
Kontrolinė ligonių grupė
Ją sudarė 15 pacientų: 8 vyrai ir 7 moterys. Amžius – nuo 35 iki 61 metų. 10 ligonių sirgo dirglios storosios žarnos sindromu ir 5 - pogastrorezekciniu sindromu.
Bandomosios ir kontrolinės grupės tiriamieji buvo sulyginami pagal lytį ir amžių, o taip pat pagal virškinimo organų pažeidimų pobūdį.
Kontrolinės grupės ligoniai buvo gydomi standartiniu būdu. Antibakteriniai preparatai nebuvo vartojami.
Laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai
Bandomojoje ir kontrolinėje grupėje buvo atliekami: faktinės mitybos ir antropometrinių rodiklių vertinimas; kontrolinių testų parinktis svarbiausių fiziologinių sistemų būklei sekti – kraujo biochemija, kraujo, šlapimo ir išmatų klinikiniai tyrimai; plonosios žarnos gleivinės bioptatų mikroskopija (elektroninė ir šviesinė); rentgenografiniai ir ultragarsiniai virškinimo organų tyrimo metodai; virškinimo trakto viršutinių dalių ir storosios žarnos endoskopiniai tyrimo metodai su žarnyno dalių biopsija; storosios žarnos biocenozės tyrimas.
Disbakteriozės sunkumo laipsnis buvo nustatomas pagal mikrofloros kiekio pokyčius išmatose. Tiriant ligonius dėl disbakteriozės, buvo nustatyta skirtingo sunkumo disbakteriozė: bandomojoje grupėje 9 žmonėms nustatyta kompensuota disbakteriozė (I laipsnio), o 12 žmonių – subkompensuota disbakteriozė (II laipsnio). Kontrolinėje grupėje 7 ligoniams nustatyta subkompensuota disbakteriozė, o 8 ligoniams - kompensuota disbakteriozė.
Ligonių organizmo antioksidacinio statuso tyrimai buvo atlikti, naudojantis antioksidacinės sistemos rodikliais, įskaitant lipidų peroksidinės oksidacijos (LPO) produktų – dieninių konjugatų ir malono dialdehido (TBR-aktyvaus produkto) buvimą eritrocituose ir kraujo plazmoje, o taip pat eritrocitų antioksidacinės apsaugos fermentų – superoksiddismutazės (SOD), katalazės, glutationperoksidazės (GP) ir glutationreduktazės (GR) – aktyvumo tyrimus ir antioksidacinio indekso (AOI) apskaičiavimus. Antioksidacinis indeksas (AOI) – tai integralus antioksidacinės apsaugos būklės rodiklis, gaunamas atsižvelgiant į LPO produktus - iš vienos pusės, ir į eritrocitų antioksidacinės apsaugos fermentų aktyvumą - iš kitos.
TYRIMŲ REZULTATAI
Klinikinių tyrimų rezultatai parodė aukštą Enterosgel® efektyvumą, taikant jį kompleksinėje virškinimo organų ligų terapijoje. Per pirmąsias tris vartojimo paras 18 bandomosios grupės ligonių (85,7%) pajuto subjektyvų pagerėjimą. Po 10-12 parų normalizavosi visų ligonių defekacija, atsirado išmatų masių formavimosi tendencija, išnyko skausmo ir dispepsijos sindromai. Bandomojoje ligonių grupėje defekacijų skaičiaus normalizavimasis buvo stebimas jau pirmąją savaitę (vidutiniškai 7-tą parą), tuo tarpu kontrolinėje – tik 18-20-tą parą, ir buvo nemažai atvejų (6 ligoniai), kai tradicinė terapija buvo nepakankamai efektyvi: išliko skausmo sindromas, nepastovus tuštinimasis, dispepsija. Kaip pateikta 1 lentelėje, visiems bandomosios grupės ligoniams Enterosgel® vartojimo periodu konstatuoti teigiami koprogramos pokyčiai. Jie daugiausia pasireiškė leukocitų, eritrocitų ir gleivių, jodofilinės mikrofloros, viduląstelinio krakmolo, nesuvirškintos ląstelienos, steatorėjos ir kreatorėjos išnykimu arba sumažėjimu.
1 lentelė. Virškinimo organų patologiją turinčių ligonių
pagrindinių susirgimo klinikinių simptomų dinamika, veikiant terapijai (dienomis)
Rodikliai | Kontrolinė grupė (n=15) | Bandomoji grupė (n=21) |
Defekacijų skaičiaus normalizavimasis | 20,5 ± 1,5 | 6,0 ± 1,4* |
Išmatų masių formavimasis | 21,4 ± 2,5 | 15,4 ± 2,5* |
Skausmo sindromo išnykimas | 19,4 ± 1,6 | 10,6 ± 1,9* |
Meteorizmo išnykimas | 18,5 ± 1,0 | 10,5 ± 1,8* |
Pastaba: * - rodiklių skirtumo patikimumas iki Enterosgel® įvedimo į gydymo schemą ir po gydymo
(p < 0,05).
Daugeliui bandomosios grupės ligonių konstatuota teigiama storosios žarnos mikrofloros sudėties dinamika (2 lent.) (16 ligonių – 94,1%) - tokių mikroorganizmų, kaip Klebsiella (3 ligoniai), Proteus (2 ligoniai), Enterobacter (4 ligoniai), hemolitinė žarnyno lazdelė (8 ligoniai), Candida genties mieliagrybiai (4 ligoniai) sumažėjimas, o nemažai atvejų ir išnykimas. 13-ai ligonių užregistruotas bendro žarnyno lazdelių kiekio padidėjimas iki normos (iki 300 - 400 mln/g), nors gydymo pradžioje šis rodiklis nesiekė normos. 5-ių pacientų eubiozės normalizavimosi dinamika nebuvo pakankama; tai akivaizdžiai susiję su būtinybe Enterosgel® gydymo kursą papildyti imunomoduliuojančiais ir bakteriniais preparatais.
Ištyrus 16 biocheminių kraujo serumo rodiklių, esminių skirtumų tarp bandomosios ir kontrolinės grupės neaptikta (3 lent.). Kai kuriems ligoniams nustatyti nuokrypiai nepasižymėjo dėsningumu.
2 lentelė. Sergančiųjų lėtine diarėja storosios žarnos mikrofloros sudėties dinamika,
veikiant terapijai (užregistruotų atvejų skaičius)
Rodikliai | Kontrolinė grupė (n=15) | Bandomoji grupė (n=21) | ||
Prieš gydymą | Po gydymo | Prieš gydymą | Po gydymo | |
Bendro žarnyno lazdelių kiekio padidėjimas | 15 | 11 | 15 | 5 |
Bifidobakterijų kiekio sumažėjimas arba išnykimas | 17 | 17 | 17 | 17 |
S. aureus radimas | 2 | 1 | 1 | 1 |
Klebsiella genties mikrobų radimas | 6 | 3 | 9 | 0 |
Proteus genties mikrobų radimas | 4 | 3 | 5 | 0 |
Candida genties mieliagrybių radimas | 10 | 8 | 8 | 0 |
Hemolitinės žarnyno lazdelės radimas | 8 | 6 | 12 | 1 |
3 lentelė. Virškinimo organų patologiją turinčių ligonių biocheminiai kraujo serumo rodikliai
Rodikliai | Normos ribos | Kontrolinė grupė (n=15) | Bandomoji grupė (n=21) | ||
Prieš gydymą | Po gydymo | Prieš gydymą | Po gydymo | ||
Bendras cholesterinas, mmol/l | 3,9–5,2 | 5,94±0,54 | 5,45±0,58 | 5,18±0,7 | 4,98±0,62 |
Bendras baltymas, g/l | 60–80 | 77,4±6,52 | 78,22±3, 65 | 74,2±7,1 | 79,5±4,2 |
Bendras bilirubinas, umol/l | 8,55–20,52 | 21,15±3,96 | 19,53±3,42 | 22,7±1,12 | 17,11±1,2 |
Globulinai, g/l | 23–35 | 25,6±2,8 | 26,3±4,3 | 26,6±2,1 | 29,7±3,7 |
Albuminas, g/l | 38–50 | 46,3±1,5 | 47,1±1,9 | 46,8±1,2 | 46,9±1,1 |
Gliukozė, mmol/l | 3,89–6,38 | 5,62±0,44 | 5,46±1,2 | 5,47±0,5 | 5,46±0,3 |
AST, IU/l | 0–40 | 25±16 | 29±11 | 24±12 | 21±4 |
ALT, IU/l | 0–54 | 47,9±20 | 48,2±18 | 48,7±15 | 45,6±10 |
Šlapalas, mmol/l | 1,70–8,30 | 6,46±0,95 | 5,6±0,55 | 5,94±0,98 | 5,07±0,66 |
Šlapimo rūgštis, umol/l | 125–440 | 270,1±110 | 250,4±85 | 264,2±95 | 223,1±21 |
Šarminė fosfatazė, IU/l | 0– 93 | 58±7,9 | 50±5,3 | 44,4±6,2 | 42,1±5,0 |
Amilazė U/l | 0–90 | 18,3±4,2 | 19,1±6,8 | 21,4±3,4 | 20,8±2,1 |
Kreatininas, umol/l | 62–133 | 68,4±12,3 | 71,6±14,8 | 71±8,7 | 66,1±6,8 |
Trigliceridai, mmol/l | 0–2,37 | 1,71±0,48 | 1,68±0,15 | 1,28±0,24 | 1,28±0,12 |
Kalcis, mmol/l | 2,12–2,52 | 2,30±0,05 | 2,30±0,2 | 2,35±0,01 | 2,29±0,14 |
Fosforas, mmol/l | 0,77–1,52 | 0,84±0,12 | 0,89±0,08 | 0,92±0,02 | 0,88±0,07 |
Ligoniai buvo tiriami priklausomai nuo Enterosgel® vartojimo trukmės (prieš pradedant vartoti, po maždaug 5 vartojimo parų ir po 15-30 parų). Pastebėti tokie tiriamų pacientų biocheminių rodiklių pokyčiai: gydymo procese bendras baltymas rodo augimo tendenciją (3-4 %), greičiausiai dėl globulino frakcijos (globulino kiekis padidėja 12 %, tuo tarpu albuminas išlieka toks pats, kaip ir terapijos pradžioje); šarminė frakcija, ALT ir AST vartojimo pradžioje mažėjo, o po to didėjo iki pradinio lygio; bendras bilirubinas ir cholesterolis mažėjo atitinkamai 25 % ir 16 %, lyginant su pradiniais rodikliais; šlapalas ir šlapimo rūgštis pasižymėjo ryškia mažėjimo dinamika, susijusia su Enterosgel® vartojimo trukme.
Klinikinis kraujo tyrimas po maždaug 20 parų rodo padidėjusį hemoglobino kiekį, spalvinio indekso augimą. Tuo pat metu kraujo formulėje pastebimas lazdelinių neutrofilų padidėjimas 37 % ir segmentuotų neutrofilų sumažėjimas 5 %, monocitų padaugėja 16 %, limfocitų sumažėja 12 %, o leukocitai lieka pradiniame lygyje.
Pradinėje būklėje ligonių AOI indeksas buvo žymiai mažesnis už normą (vidutiniškai 1,69, o norma – 0). Tai parodo oksidacinio streso buvimą pradinėje būklėje, t.y., laisvųjų radikalų oksidacijos (lipidų peroksidacijos, LPO) produktų vyravimą apsauginių fermentų aktyvumo atžvilgiu (4 lent.).
4 lentelė. Virškinimo organų patologiją turinčių ligonių
antioksidacinės apsaugos fermentų aktyvumas
Rodikliai | Tyrimo periodai | |||
I | II | III | IV | |
GR, mkmol/ml.min. | 2,15±0,121 n=17 | 2,12±0,099 n=15 | 2,15±0,179 n=15 | 1,96±0,05 n=15 |
GP, mkmol/ml.min. | 39,5±2,63 n=17 | 36,6±2,37 n=15 | 39,8±2,74 n=15 | 43,7±2,10 n=15 |
Katalazė, mmol/ml.min. | 155±10,0 n=17 | 152±9,92 n=15 | 153±12,1 n=15 | 175±11,9 n=15 |
SOD, sąl. vnt. | 1767±26,5 n=17 | 1788±66,7 n=15 | 1609±96,8 n=15 | 1528±51,0 n=15 |
GR – eritrocitų glutationreduktazės aktyvumas; GP – eritrocitų glutationperoksidazės aktyvumas; SOD – eritrocitų superoksiddismutazės aktyvumas.
Enterosgelio vartojimo periodu dukart (7-ą ir 14-ą vartojimo parą) buvo pastebėtas LPO produktų kiekio mažėjimas (kraujo plazmos dieninių konjugatų 14-ą ir MDA – 7-ą parą). Taip pat pastebima LPO produktų bendro kiekio mažėjimo tendencija, o tai patvirtina teigiamą enterosorbento poveikį. Eritrocitų antioksidacinės apsaugos fermentų aktyvumo lygis kiek mažėjo (patikima tik GR atžvilgiu), o tai irgi vertinama kaip teigiamas požymis, susijęs su antioksidacinės apsaugos funkcijos normalizacija, priešingai pradiniam sistemos indukuotumui (5 lent.). AOI normalizacija, pasireiškianti teigiamu poslinkiu nuo žymių neigiamų reikšmių iki normos, vertinama kaip Enterosgel® teigiamas poveikis, susijęs tiek su laisvųjų radikalų oksidacijos produktų šalinimu iš organizmo, tiek su organizmo aprūpinimu natūraliais antioksidantais (vitaminai A, E ir C).
5 lentelė. Lipidų peroksidinės oksidacijos produktų ir vitamino E kiekis
virškinimo organų patologiją turinčių ligonių organizme
Rodikliai | Tyrimo periodai | |||
I | II | III | IV | |
DK er., nmol/ml | 3,18±0,053 n=17 | 3,17±0,043 n=15 | 3,29±0,058 n=15 | 3,18±0,060 n=15 |
MDA er., nmol/ml | 1,54±0,155 n=17 | 1,34±0,122 n=15 | 1,31±0,131 n=15 | 1,37±0,42 n=15 |
DK pl., nmol/ml | 6,22±0,29 n=17 | 6,16±0,22 n=15 | 6,54±0,19 n=15 | 6,42±0,47 n=15 |
MDA pl., nmol/ml | 2,41±0,37 n=17 | 1,68±0,24 n=15 | 2,33±0,49 n=15 | 1,89±0,50 n=15 |
Vit. E, mg/100 ml | 2,16±1,12 n=8 | 2,17±0,93 n=7 | 1,97±0,96 n=6 | 2,01±0,89 n=7 |
GR – eritrocitų glutationreduktazės aktyvumas; GP – eritrocitų glutationperoksidazės aktyvumas;
SOD – eritrocitų superoksiddismutazės aktyvumas; K– eritrocitų katalazės aktyvumas;
DK pl. – dieninių konjugatų kiekis kraujo plazmoje; DK er. – dieninių konjugatų kiekis eritrocituose;
MDA pl. – TBR-aktyvių produktų (malono dialdehido) kiekis kraujo plazmoje;
MDA er. – TBR-aktyvių produktų (malono dialdehido) kiekis eritrocituose.
Morfofukciniai virškinimo organų patologiją turinčių ligonių tyrimai buvo atliekami skirtingais Enterosgel® vartojimo periodais. Vartojant priemonę, fundalinėje skrandžio dalyje stebimas gleivinės sluoksnio plonėjimas gleives gaminančio epitelio sąskaita, išsaugant liaukų gylį. Pastebimai sumažėja uždegiminių pokyčių apraiškos gleivinėje – mažėja limfocitinės epitelio infiltracijos lygis gleivinės savojoje plokštelėje. Tuo pat metu išlieka paviršinio epitelio pabrinkimas ir mikrohemoragijos, sąlygotos viršutinio virškinimo trakto skyriaus patologijos stadijos ir pobūdžio. Antralinėje skrandžio dalyje, priešingai, gleivinės sluoksnis storėja pagrinde dėl gleives gaminančio epitelio storėjimo, o ryškesni epitelio pabrinkimo požymiai ir limfoplazminė infiltracija išleka ankstesniame lygyje. Abejose skrandžio dalyse išlieka gleivinės infekavimas H. pylori (skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige sergančių ligonių). Pažymėtina, kad vietiniai pokyčiai susiję su konkrečios patologijos pasireiškimu. Kadangi ligonių tyrimas buvo atliktas vieną kartą, todėl norint geriau suprasti Enterosgel® poveikį gleivinės būklei, tyrimus reikėtų kartoti reguliariai.
Plonosios žarnos proksimalinėje dalyje pastebimas gleivinės sluoksnio storėjimas ir žarnų gaurelių aukščio didėjimas, mažėjant kriptų gyliui, žymiai sumažėja epitelio paburkimas, mikrohemoragijų ir limfocitinės epitelio infiltracijos išreikštumas, be to, išauga plazmocitinių ląstelių kiekis gleivinės savojoje plokštelėje, o tai atspindi plonosios žarnos gleivinės imunologinio reaktyvumo pokyčius ir gali būti vertinama kaip teigiamas poveikio vietiniam imunitetui rezultatas.
IŠVADOS:
1. Enterosgel® – aukšto efektyvumo priemonė, skirta gydyti platų spektrą lėtinių virškinimo organų ligų, lydimų dirglios storosios žarnos sindromo bei mikrobiocenozės būklės sutrikimo.
2. Įvedant Enterosgel® į kompleksinę terapiją virškinimo organų patologijoms gydyti, pastebėtas defekacijos ir išmatų pobūdžio normalizavimasis, skausmo sindromo ir meteorizmo išnykimas, uždegiminio proceso silpnėjimas ir žarnyno virškinamosios funkcijos pagerėjimas (koprologiniai duomenys), kolonizacijos patogenine flora likvidacija ir normalios mikrofloros sudėties atsistatymas storojoje žarnoje.
3. Endoskopinių ir morfofunkcinių tyrimų duomenimis nustatytas gleivinės sluoks-nio storėjimas ir žarnų gaurelių aukščio didėjimas, mažėjant kriptų gyliui, žy-miai sumažėja epitelio paburkimas, mikrohemoragijų ir limfocitinės epitelio in-filtracijos išreikštumas, plazmocitinių ląstelių kiekio augimas gleivinės savojoje plokštelėje, kas atspindi teigiamą poveikio vietiniam imunitetui rezultatą.
4. Tiriant Enterosgel® poveikį morfologiniams rodikliams, aptiktas didelis duomenų išsibarstymas ir skirtingas tirtų rodiklių pokyčių kryptingumas. Tai gali būti susiję su poveikio skirtumais, nulemtais ligos patogenezės.
5. Pastebėta, kad mažėja eritrocitų antioksidacinės apsaugos fermentų aktyvumo lygis. Tai vertinama kaip teigiamas požymis, atsiradęs dėl ligonio organizmo antioksidacinės apsaugos funkcijos normalizavimosi.
6. Vyksta teigiami AOI pokyčiai (nuo žymių neigiamų reikšmių iki normos), susiję tiek su laisvųjų radikalų oksidacijos produktų šalinimu iš organizmo, tiek su organizmo aprūpinimu natūraliais antioksidantais.
7. Kompleksiškai vertinant priemonę, kyla būtinybė parinkti grupę, vienalytę pagal ligos sunkumą ir klinikines išraiškas, ligonių amžių ir lytį, nes šie faktoriai turi įtakos morfologiniams ir funkciniams rodikliams.
8. Tyrimų rezultatai parodė, kad ligonius būtina stebėti ilgą laiką, tyrimus atlikti skirtingais gydymo periodo momentais; tai leistų atskleisti priemonės poveikį įvairiems klinikiniams-funkciniams rodikliams ir jų kitimo greičiui skirtingais ligos periodais.
9. Vartojant Enterosgel® rekomenduojamomis dozėmis bei trukme, jis neturi įtakos mineralų ir vitaminų balanso būklei ligonių organizme.
10.Vartojant Enterosgel®, nebuvo pastebėta nepageidaujamo šalutinio poveikio ar komplikacijų virškinimo organų atžvilgiu.
11.Enterosgel® rekomenduojamas plačiam vartojimui, kaip viena kompleksinės terapijos priemonių, sergant lėtinėmis virškinimo organų ligomis, kurias lydi uždegiminiai gleivinės pokyčiai ir virškinimo trakto motorinės-evakuacinės funkcijos sutrikimai.
Atlikti tyrimai leido nustatyti aukštą klinikinį Enterosgel® efektyvumą, jo teigiamą poveikį žarnyno gleivinės būklei, žarnyno mikrofloros sudėčiai, nesutrikdant virškinimo ir rezorbcijos procesų. Konstatuotas imunomoduliuojantis poveikis dėl eubiozės būklės normalizavimosi ir žarnyno gleivinės uždegiminių reiškinių susilpnėjimo. Nepageidaujamų šalutinių reiškinių ar priemonės netoleravimo, ją vartojant, nepastebėta. Tyrimai parodė, kad vartojimo rekomendacijose būtina atsižvelgti ne tik į klinikinius požymius, bet ir į ligos patogenezės ypatumus, nes priešingu atveju Enterosgel® efektyvumas gali būti nepakankamas arba gali prireikti ilgiau trunkančios individualios kompleksinės terapijos.
Enterosgel® gali būti rekomenduotas plačiam vartojimui, gydant lėtines virškinimo organų ligas, kurias lydi defekacijos sutrikimai ir žarnyno eubiozės pokyčiai. Norint gauti ilgalaikį ir žymų efektą, tikslinga pravesti ilgalaikį Enterosgel® vartojimo kursą, kartu naudojant imunokoreguojančią terapiją.
Būtina detaliau ištirti dinaminę Enterosgel® įtaką gleivinės morfologinei ir funkcinei būklei, panaudojant reikšmingus skrandžio ir plonųjų žarnų sekrecinės funkcijos parametrus, kurie leistų objektyviai nustatyti patogenetinę reikšmę, esant įvairioms virškinimo organų patologijoms, ir mitybinės arba medikamentinės terapijos būtinybę. Atlikti tyrimai leis ne tik nustatyti funkcinį Enterosgel® veikimą, bet ir pasiūlyti efektyvaus jo vartojimo būdus, įvedant mikronutrientus ir biologiškai aktyvius maisto komponentus (vitaminus, mikroelementus, eubiotikus, imunomoduliatorius ir kt.).
Enterosgel® preparato klinikinis vartojimas, sergant virškinimo organų patologija.
Metodinės rekomendacijos.
Valstybinis Maskvos medicininis-stomatologinis universitetas, psl. 21, 1999